sukniužti

sukniùžti intr. 1. Kos46 subyrėti, sutrupėti. 2. Kos33 suzmekti, sukiužti, sudubti: Jų trobos tai jau visai sukniùžo Ds. Būta jau trobų: sukniùžę, supuvę Vj. Medžiai jau sukniužo [degdami], reik įdėti kitus Varn. | prk.: Eina bobelė sena, sukniùžus Tvr. Aš atsikėliau iš lovos visas sukniužęs, vos laikydamasis ant kojų rš. 3. sukniubti, susmukti, pargriūti: Girtūklis kur sukniuñža, ten ir užmiegta Kltn. Diedas ir sukniùžo an daikto Prng. Du, ant aslos sukniužę, knarkė LzP. Jis buvo tep pavargęs, kad po mano kojom ėmė ir sukniùžo Brt. Velnias krinta ant nugaros, jo vaikai sukniūžta TDrVI39. \ kniužti; sukniužti